Baimė – galingiausias ginklas.
Ir jei Tu galvoji, kad esi laisvas, paklausk savęs, ko Tu bijai ir sužinosi savo tikruosius pančius.
Nėra nieko paklusnesnio ir desperatiškesnio, mažesnio, trapesnio ir labiau neprognozuojamo, nei bijantis Žmogus. Nori valdyti Žmogų – valdyk jo baimę, kaip liūtą cirke valdo jo prižiūrėtojas.
Mes taip norime būti Žmonėmis, kad pamrštame, jog baimės akivaizdoje – visi mes žvėrys. Netiki?
Pasikėsink į vaiko saugumą šalia esant motinai ir Afrikos Safaris Tau atrodys kaip pasivaikščiojimas parke, palyginus su tuo, ką Ji Tau padarys…
Suteik mirštančiajam viltį gyventi ir jis griebsis net absurdiškiausio išsigelbėjimo plano. Netiki? Paklausk sergančiojo vėžiu.
Žmogus taip nori gyventi, jog istorijoje yra atvejų, kai Jis tiesiog valgė kitą jau mirusį Žmogų. Dėl ko? Dėl Gyvenimo. Dėl to sumauto gyvenimo, ant kurio mes visi bambam, dėl to nelemto gyvenimo mes vis tiek pasiruošę beveik bet kam. Ir jei Tu, kaip ir aš, dabar klausi, kas aplink vyksta, aš atsakau – Baimė.
Dabar šita ponia patogiai įsitaisiusi fotelyje geria vyną ir žiūri, kaip mes panikuojame. Vieni bijo to mažos koronės, kiti bijo tų, kurie bijo jos, treti bijo kovos prieš ją būdų, ketvirti tiesiog bijo nežinios, nes rankose paskutinė šimtinė, dar kiti bijo, kad kada nors nebus išrinkti, yra kas bijo, kad apkaltins nesugebėjimu valdyti situacijos, ir dar yra tų, kurie bijo, kad kažkas padarys geriau, nei jie….Tai kas teisus, o kas klysta, sakysite?
VISI, nes visi bijo.
Ten, kur viešpatauja baimė – nebėra vietos logikai, lieka tik instinktas išgyventi ir kiekvienas griebiasi, kaip jam atrodo, teisingiausio šiaudo. Čia nebus laimėtojų, na bent jau ne tarp mūsų kaimynų ir draugų, su kuriais dabar galime ginčytis iki nukritimo dėl skirtingų pažiūrų…
Ar vis dar manai, kad laisvė – tai rašyti, ką nori, valgyti, ką nori ar važiuoti, kur nori?
O gal, visgi, tikroji Laisvė – nebijoti nieko. Net Mirties…
Parašykite komentarą