Jei nori užauginti Žmogų – mylėk.
Mylėk, kaip niekad nieko nemylėjai.
Ne paikai ir ne bukai, be sąlygų, išlygų, ultimatumų. Tiesiog mylėk.
Mylėk ne pinigais ir ne daiktais. Gali nupirkti žodžius, bet niekada nenupirksi jausmų, gali papirkti žmogų, tačiau nenupirksi Žmogiškumo. Materialine galia neįmanoma kompensuoti dvasinės negalios.
Tad, mylėk žodžiais, apkabinimais, akimis, rankomis, protu ir širdimi. Tada ir Jis mylės.
Jei nori užauginti Žmogų – paleisk. Žmogus gimsta laisvas. Laisvas mąstyti, veikti, kurti, kalbėti, tylėti. Ir laisvas klysti. Paleisk, bet neapleisk – būk Jo ramybės uostu, o ne inkaru. Paleisk ir vieną dieną Jis tau padėkos sugrįždamas.
Jei nori užauginti Žmogų – neteisk. Neteisk, nes teisėjai nenusipelno atvirumo. Atmink, jog klysti – nėra blogai, blogai – nepripažinti klaidos ar pasiduoti. Kai ekrane pasaulis toks „tobulas“ – neteisk realybėje. Kartais tik klysdamas gali surasti save. Klaida nesumenkina žmogaus – priešingai. Klaidos ir tai, kaip jos taisomos parodo kiek žmoguje Žmogiškumo. Tad neteisk ir niekada nebūsi teisiamas.
Jei nori užauginti Žmogų – būk Žmogumi. Žmogumi gimstama tam, kad vėliau juo taptum. Ir tau gimsta Žmogus, kad vėl prisimintum, ką reiškia būti laimingu, kai tau šypsosi ir liūdėti, kai kitas verkia, ką reiškia džiaugtis šia diena ir kiekvieną sutikti lyg draugą.
Jei nori užauginti Žmogų – būk žmogumi mintimis, žodžiais ir darbais. Būk aukštesniu už „aukštuomenę“ ir paprastesniu už elgetą, būk turtingesniu už milijonierius ir teisingesniu už teisėją.
Rinkis būti Žmogumi – stipriu savo įsitikinimais – bet jautriu širdimi, dideliu darbais – bet mažu pagyromis ir turtingu – vidumi.
Jei nori užauginti Žmogų – augink pasauliui. Jei Jis atleis kitiems – atleis ir tau, jei mylės kitus – mylės ir tave, ir jei bus laisvas – norės sugrįžti.
Augink Žmogų pasauliui, o ne kanarėlę sau ir tas Žmogus bus amžinai tau dėkingas.
Parašykite komentarą