Mano Angeliuk,
Šiandien – apie „dievus“.
Ne, ne apie tą vienintelį, kuriam kasnakt meldžiamės.
Šiandien – apie netikrus pranašus ir sustabėjusius žmones. Apie tuos, kurie kalba apie šventumą, nors jų rankos purvinos, kurie kalba apie auką, nors jų nagai riesti į save, kurie moko meilės, tačiau atsuka nugarą artimam.
Šiandien apie tuos, kurie linki visiems gero, tačiau tik tada, kai tai duoda naudos jiems patiems. Rodos, grįžtame į Viduramžius.
Bus gyvenime dienų, kai ir tu ieškosi mokytojo, vedlio, draugo. Gal jausiesi pasimetęs, paklydęs, pavargęs ar nesavame kelyje. Nebijok šito. Tai yra taip tikra ir žmogiška. Visas Žmogaus kelias susideda iš paklydimų, takelių, vingių, pakelių ir net griovių. Bet juk tik išbandę viską mes išmokstame vertinti tai, kas tikra.
Nebijok jausmų takelių, vingių, kalnų ir pakalnių – bijok jausmų bedugnės, bijok nejausti. Nebijok pykčio upių – bijok abejingumo vandenyno. Nebijok tikrų savo jausmų – bijok kitų apsimestinumo. Nebijok likti įskaudintas – bijok nemylėti. Nebijok teisingos kritikos – bijok saldžių, nenuoširdžių pagyrų. Nebijok klysti ir paklysti – bijok netikrų kelrodžių žvaigždžių.
Ateis laikas, kai tu ieškosi draugo. Atmink, jog tikriausi draugai ir mokytojai – šalia. Jie dirba įprastus darbus, augina vaikus, valgo įvairų maistą, kartais keikiasi, garsiai pučia nosį, gadina orą… Jie – paprasti Žmonės. Jie nesivaiko madų, nevaizduoja dievų, jie dirba – jie klysta. Tačiau niekas Tavęs neišmokys daugiau nei žmonės, kuriems Tu nuoširdžiai rūpi ir niekas geriau nežinos, kur eini, už tavo širdį.
Paklydęs žmogus – it bejėgis jauniklis dykumoje – kiekvienas maitvanagis jį tempia savo pusėn. Laimi arba aršesnis, arba mokantis geriau prisivilioti.
Atmink, jog nėra vieno teisingo kelio – yra tik Tavo kelias. Ir tik Tu renkiesi, kur ir kaip eisi. Tu renkiesi ir su kuo. Tačiau kai nerasi kelio atmink, jog niekas geriau už tave negirdės Tavo širdies.
Palik kitų laimės kelius jiems, o pats eik savuoju. Palik netikras šypsenas ir tuščias širdis – pildyk savąją.
Palik tobulus tobuliems, o pats išlik Žmogumi.
Nėra blogai kažko neturėti – blogai nesidžiaugti tuo, ką turi.
Nėra blogai nežinoti kelio – blogai eiti ne tuo keliu.
Mielas mano, kai tikrai paklysi ir ieškosi vedlio – neiškok dievų.
Atmink, jog Tu esi iš Dievo ir Dievas gyvena Tavyje.
Parašykite komentarą