Apie žodžių galią

Mano dar negimęs Stebukle,

Mūsų gyvenime daug kas susideda iš žodžių: mažų, atrodo, nereikšmingų, skambių, įmantrių, netikrų, įgalinančių ar įkalinančių…

Dažnai žodžiai būna paprasti ir įprasti, girdimi kasdieną – tariami kasdieną, plaukiantys kaip gyvenimo upė, užgriūvantys kaip liūtis – gausiai, be tikslo ir be prasmės.

Kartais būna žodžiai – rakštys – maži, trumpi, aštrūs. Žodžiai būna visokie, kaip ir žmonės: ateinantys ir praeinantys, kurį laiką einantys šalia arba paliekantys pėdsakus visam gyvenimui. Žodžiai yra galingi.

Žmonės kalba.

Dažniausiai – daug ir apie nieką: nulūžusius nagus, „įstatytus“ ragus, Jono turtus, Marytės vyrą, naujas mašinas ir kitus „reikšmingus“ dalykus, iš esmės keičiančius jų gyvenimus. Žmonės kalba, kad nereikėtų tylėti, nes tyla – nepatogi, apnuoginanti, o kas gi mėgsta apnuoginti savo sielą. Žmonės „loja“ prisirišę prie savo grandinių ir kanda savo putotais nasrais, kad tik patys nebūtų sužeisti. Žmonės bijo tylos, nes neranda tų, su kuriais ir tylėti yra gera.

Visi žmonės kalba, bet tik retas supranta žodžio galią – ne to, kuris praplaukia kaip upė, o to, kuris įsminga kaip rakštis. Žmonės kalba – rakštys sminga. Vienos vos pradrėskia odą, kitos isminga gilėliau, bet būna ir tų, kurios pasiekia širdį ir pastarųjų iš ten neiškrapštys niekas. Niekada.

Tačiau visa tai ne apie kitus – apie Tave. Žmonės yra tokie, kokiais jie renkasi būti. Žmonės kalba tai, ką jie renkasi sakyti ir girdi tai, ką renkasi išgirsti. Žmonės klysta, atsiprašo, atleidžia. Tai – jų pasirinkimas. Tai – jų atsakomybė. Kadien ir Tu renkiesi ką sakyti, ką girdėti, kokių būti, kada tylėti.

Tu nesi atsakingas už kitų pasirinkimus, dėl jų neprivalai nei džiaugtis nei kentėti, tačiau tu atsakingas už save. Kad ir kiek rakščių smigtų į Tave, tik Tu vienas gali nuspręsti, kiek jų įsmeigsi į kitus. Kai jau žinai, kaip skauda, tik Tavo valioje yra kiek „skauda“ nori daryti kitiems. Tik atmink, kad galų gale žmogumi tampama ne tada, kai lojimu apsaugojai save nuo rakščių, o tada, kai jų nesusmeigei į kitus.

Smeigti lengviau, kartais net maloniau, saugiau, smeigdamas gali pasijausti galingu, bet tapti menku. Kad ir kiek kiti norėtų „draugiškai pasibadyti“, kad ir kaip sunku būtų ir kiltų pagunda įdurti atmink, jog Tu gali rinktis, Tu turi rinktis.

Rinkis ne lengvesnį, o teisingesnį ir laimingesnį gyvenimo kelią.

Rinkis būti Žmogumi.