Būti savimi

Mano augantis Žmogau,

Visi mes norime būti vieninteliai.

Ne visada pripažįstame, tačiau dažnai trokštame būti geriausi, gražiausi, ypatingiausi, mylimiausi, protingiausi ir kitokiausi jei ne visiems – tai nors artimiems.Tačiau tiesa ta, jog visada atsiras geresnių, gražesnių, protingesnių…

Būti ypatingu – nereiškia būti geriausiu. Būti ypatingu – tai būti savimi. O savimi būti darosi nebemadinga.

Engiame save dėl papildomų kilogramų, kreivos nosies, tarpo tarp dantų, mažų krūtų, storų šlaunų, mažų raumenų, žėruojančios plikės ar kitų, kaip dažnam atrodo, „esminių“ laimės garantų. Visgi, skylės sieloje neužlipdysi, kaip kiauro tarpdančio ir nepaslėpsi dirbtine šypsena lyg plikės peruku. Ir kaip dažnai auksiniai rūmai būna tušti, be dvasios, taip kaip šiuolaikinės bažnyčios – be Dievo.

Mano Žmoguti, atmink, jog viskas kartu yra neįmanoma ir tuo pačiu nieko nėra neįmanomo. Neprarask savęs būdamas tokiu, kokio reikia kitiems ir neaukok savasties dėl kitų patogumo. Patogius žmones laikinai myli, laikinai gerbia. Patogūs draugai – patogu kol gera. Patogūs darbuotojai – gerai, kol neateina krizė.

Patogumas neveda niekur.

Tikrumas ir laimė į gyvenimą įžengia tiesos ir atvirumo keliu, kuris, deja, dažnai ir daug kam nepatogus. Tačiau prieš ką nors darydamas ar „įpatogindamas“ visada pagalvok, ar galėsi ramiai su tuo gyventi. Švari sąžinė dabar retesnė už Karališkosios karūnos brangakmenius. Argi tai ne tikras išskirtinumas?

Pasaulis pilnas žmonių, siekiančių tobulybės ir toks tuščias ją radusių. Pasaulis dosnus klonų ir seklus išskirtinių asmenybių. Pasaulis pilnas pilkų prisitaikymo ir patogumo atspalvių ir tiek mažai ryškios tiesos spalvų. Pasaulis kupinas rėkiančių apie savo išskirtinumą ir trūkstantis tikrai išsiskiriančių. Dažnas žmogus pilnas ir net perpildytas išorėje, tačiau tuščias viduje.

Nėra geresnio lako nei dabar ir nėra tobulesnės vietos nei čia pradėti viską keisti. Būk savimi sau ir pasauliui.

Būk savimi dėl savęs ir dėl pasaulio.