Angelėli,
žmonės ateina ir išeina.
Taip, kaip ateini Tu ir, vieną dieną, išeisi…
Kiti Tau dažnai primins, jog reikia vertinti vieniems kitus čia ir dabar, nes vieną dieną gali būti per vėlu. Aplink mirgės skambios frazės: „gyvenk šia diena“, „gyvenam kartą“, „nėra per vėlu, būna nebereikia“…
Ar Tu tai girdėsi? Taip. Ar tu klausysies? Nežinau… Mes įpratę girdėti, bet ne išgirsti. Mes įpratę dalytis skambiomis frazėmis, tačiau pamirštame pabučiuoti ir apkabinti artimą prieš miegą. Mes deklaruojame viešai savo meilę, bet pamirštame paklausti „ar nepavargai?“. Galų gale mes įpratę žmones įsileisti, tačiau nemokame paleisti.
Gyvenime sutiksi daug žmonių. Pirmiausia tu nuolat sutiksi, sutiksi ir sutiksi… Baltų, pilkų, spalvotų, įdomių, nuobodžių, reikšmingų, erzinančių ir visokiausių žmonių. Vieni bus tavo pakeleiviai, kiti praeiviai, dar kiti – draugai ar mylimi žmonės. Jūs barsitės, taikysitės, krėsite išdaigas ir, tiesiog, gyvensite. Tačiau ateis diena, kai teks išlydėti pirmąjį, o vėliau ir antrąjį žmogų.
Galiausiai tu tik išlydėsi, išlydėsi, išlydėsi ir, beveik, nebesutiksi žmonių… Ir, galų gale, kažkas išlydės Tave…
Vaikams dažnai sako, jog žmonės išeina į kitokį, geresnį pasaulį. Galbūt. Tačiau ir sako, jog dar niekas iš ten negrįžo, kad apie tą pasaulį papasakotų. Apmaudi savęs paguoda.
Ir visame išlydėjimo fone, aš noriu, kad tu įsiklausytum į Viltį ir žinotum, jog gali rinktis.
Rinktis, ar kada nors išlydėsi žmones į „geresnį pasaulį“, ar geresnį pasaulį kursi čia.
Žmonės išeina padėję paskutinį tašką savo knygoje. Kiekvieno knyga savita, kiekvieno knygoje tu gali būti ir herojumi – ir piktadariu, ir dideliu savo darbais – ir mažu savo nusižengimais.
Mano Angele, kurk knygas, kuriose nereikėtų pasakų apie „gerenį pasaulį“.
O svarbiausia, girdėk ir išgirsk. Ir sutikęs Žmogų – žmogumi išlydėk.
Parašykite komentarą